Depresija

Tiek pacientai, tiek juos slaugantieji artimieji yra veikiami ilgai trunkančio, stipraus streso. Vadinasi, jie yra labiau pažeidžiami emociškai.  Viena iš galimų šios situacijos sąlygojamų pasekmių yra depresija. Todėl apie ją pakalbėkime daugiau.

Anksčiau depresija buvo vadinama melancholija, kuri ateina iš juodosios tulžies. Tai psichinių ir motorinių funkcijų sulėtėjimas. Jai būdingas dvasinis skausmas, gėda, kaltė, liūdna nuotaika.
Depresijai būdinga taip vadinama depresinė triada: prislėgta, liūdna nuotaika,  sulėtėjęs mąstymas, asociacijos ir užslopinti judesiai.

Žmonėms, kuriems yra depresinių sutrikimų, būdingi tam tikri simptomai, kurie pasireiškia kiekvieną dieną, beveik pastoviai. Visuomet būna bent vienas iš šių požymių:

-Netenkate susidomėjimo tais dalykais, kurie anksčiau jums buvo įdomūs;
-Jaučiate liūdesį, slegia bloga nuotaika, esate nusiminę.  

Kartu pasireiškia bent trys iš šių simptomų:

- Liūdna, prislėgta nuotaika;
- Interesų, pasitenkinimo praradimas;
- Sumažėjęs darbingumas.

Net paprasčiausi darbai dabar atrodo sudėtingi, reikia prisiversti juos atlikti:

- Nuovargis, sumažėjusi energija;
- Apatija, sumažėjęs aktyvumas. Niekas nedomina. Norisi gulėti;
- Susilpnėjusi dėmesio koncentracija. Darosi sunku galvoti, planuoti savo veiklą, skaityti, susikaupti.
- Sutrinka miegas. Devyni iš dešimt žmonių skundžiasi nemiga. Gali būti ir padidėjęs mieguistumas;
- Sutrinka apetitas: arba sumažėja, žmogus praranda svorį, arba priešinga i- nesveikai padidėja;
- Sumažėja seksualinis potraukis;
- Sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi;
- Kaltės ir beviltiškumo jausmai;
- Pesimistinės idėjos;
- Mintys  apie savižudybę.

Kartu su depresija dažnai pasireiškia ir kiti fiziniai bei psichologiniai simptomai: galvos skausmas, skausmai kitose kūno vietose, virškinimo sutrikimai, lytinės problemos, pesimizmas, beviltiškumas, nerimas, susirūpinimas.

Depresiją reikia skirti nuo šiaip liūdnos nuotaikos, kuri laikas nuo laiko pasitaiko kiekvienam žmogui. Depresjia diagnozuojama, kai bent penki iš čia išvardytų požymių trunka ne mažiau kaip dvi savaites ir vienas iš simptomų yra nurodytas pirmas arba antras šiame sąraše.

Kaip atrodo depresiškas žmogus? Visų pirma, jis atrodo liūdnas, kenčiantis. Veidas įsitempęs, lūpų kampučiai nusileidę, yra vertikalių veido raukšlių. Paprastai žmogus atrodo vyresnis negu iš tiesų yra. Dažnai ašaroja. Kai yra ypatingai sunki depresijos forma, žmogus neverkia, ašarų nelieka. Žmogus pasyvus, nejudrus, lėtų judesių, gali ištisas valandas sėdėti nuleidęs galvą, rankas prispaudęs prie šonų, suglaudęs kelius. Sumažėja domėjimasis aplinka, kitais žmonėmis, tuo, ką anksčiau mėgo. Gali visą dieną gulėti lovoje užsiklojęs galvą antklode. Balsas tylus, pavargęs, dažnai kalba pašnibždomis, su pauzėmis, atodūsiais. Mąstymas sulėtėjęs. Sunku susikaupti. Žmogus gali daryti daug klaidų, sumažėja jo kūrybiškumas. Kartais žmogus būna tiek užslopintas, kad nieko apie save negali pasakyti, jam sunku apsispręsti.

Depresiškam žmogui įprasti darbai tampa neįmanomai sunkiais. Visa, kas nauja, išmuša jį iš pusiausvyros.

Mintys būna niūrios, apie ką žmogus begalvotų. Save jis laiko nevykėliu, negabiu, tuo, kuriam viskas nesiseka. Tai, kas kažkada gyvenime buvo gera, dabar atrodo nereikšminga. Žmogus jaučiasi kaltas, nemato prasmės gyventi, jaučiasi užimantis kitų vietą, esąs našta artimiesiems. Ateityje nemato nieko gero, viskas atrodo beviltiška.
 
Ką daryti? Jei pastebime, kad žmogus pasikeitė, atpažįstame jame depresijos požymius, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis nukreiptų į psichinės sveikatos centrą, pas psichiatrus, psichologus.

Kaip bendrauti su depresišku žmogumi?
- Nepalikti jo, būti šalia;
- Atrasti ir pabrėžti teigiamus jo, jo gyvenimo momentus;
- Pagirti jį už konkrečius gerai padarytus darbus;
- Išklausyti, būti dėmesingiems;
- Parodyti, kad suprantam jį;
- Skatinti užsiimti kokia nors veikla;
- Skatinti jo savarankiškumą.

Negydoma depresija gali peraugti į gilią depresiją, kai sergančiojo būklė tampa itin sunki, žmogui gali kilti minčių apie savižudybę. Kokie žmonės labiau linkę į savižudybę? Tai  depresyvūs, vieniši, išsiskyrę arba neturintys artimų draugų vyriškiai, vyresni  negu keturiasdešimties metų. Tai asmenys, gyvenantys vieni, alkoholikai, žmonės po didelės netekties, sergantys somatinėmis ligomis vyresnio amžiaus žmonės.

Savižudybės pavojus kyla, kai stresas padidėja iki žmogui nepakeliamo lygio ir kai žmogus nemato, kaip pačiam ar su kitų pagalba įveikti šį stresą.

Mintys apie savižudybę paprastai neatsiranda staiga. Dažniausiai žmogus mėgina pasidalinti savo ketinimais su kitais, užsimena, prasitaria. Svarbu, kad tada jis būtų išgirstas. Paprastai ketinantiems nusižudyti būdingas jausmų dvilypumas. Dažnai artimieji sako apie tokį žmogų, kad savižudybės išvakarėse šis visai nebuvo panašus į labai blogai besijaučiantį, ketinantį pasitraukti iš gyvenimo. Todėl svarbu nepalikti tokio žmogaus, būti atidiems su juo. Padėti laiku kreiptis į gydytoją.

Straipsnio autorė psichologė Regina Morkūnienė

Apklausa

Įvertinkite mūsų naująją svetainę!